Beveik sąvadautojas

Leopoldas Lambikas I aka Kicius, jau metai kaip yra gyvas šios žemės gyventojas. Išaugo į tikrą naminį katiną, kuris išsigąsta manęs nuogo ir kartais tampa tikru zarazniku. Jo kailis dryžuotas ir plaukais pasipuošia mano striukė. Miaukia jis plonokai, galėtų ir pastorinti, bet turbūt nieko čia nepadarysi.
Tą vakarą kai grįžom su Edvardu iš oro uosto, kieme prie garažo užtikom nedidelę katę, sakyčiau "pre-adult", kaip čia sakoma apie tokio amžiaus ir dydžio katinus. Neleidom pabėgti, išnešėm pašteto (katinų paštetai kvepia kartais geriau nei prasti kiaulės paštetai žmonėms), ji pradėjo glaustytis ir murkti. Rūta greitai nustatė, kad tai itin naminė katė, moteriškos lyties. Greitai priėjom išvados, kad turbūt pabėgusi ar pasimetusi. ir vėlgi, Rūta greitai prisiminė, kad matė skelbimą prie parduotuvės apie pasimetusią katę. Įsimetėm katę į automobilį ir numovėm prie parduotuvės. Skelbimas iš tiesų kalbėjo apie katę, kuri labai panaši į rastą, tačiau nuotrauka rodė šiek tiek kitokią katės fizionomiją. Tačiau nebuvom tikri. Skelbimas dar sakė, kad už rastą katę duos 100 eurų. Ši vieta mane itin sujaudino, turiu pasakyti. O kas jeigu mūsų rasta katė visgi yra ta katė. Prisikambinti skelbime nurodytu telefonu nepavyko, bet į sms atrašė, sutarėm, kad atvyks pasižiūrėti katės (ar ta) ryte.
Taigi, rastai katei teko praleisti naktį pas mus. Leopoldui Lambikui mažulė krito į akį, tas tai tikrai. Tačiau pats Lambikas tai mažulei visai nekrito į akį. Lambikui peržengus 2-3 metrų ribą, mažulė pradėdavo gausti visa iš vidaus, turbūt siųsdama neigiamą signalą Kiciaus adresu. Kicius tikrai suprato žinutės turinį ir prie mažulės arčiau nėjo, tačiau asistavo per atstumą prideramai.
Teko mažulę apgyendinti vonioje, o Kicius su visu jo tuliku buvo iškraustytas į gyvenamas patalpas. Iš ryto lijo.
Privažiavo pamestos katės šeimininkai, išnešiau mažulę, bet moteris tik pažiūrėjusi į katę, užtikrintais judesiais parodė, kad tai ne ta katė. Paklausiau, ar jūs tikra, ir kadangi ji buvo tikra, teko mažulę parsinešti atgal. Štai tau ir geras darbas - išgelbėti pamestą katę, štai tau ir 100 eurų. Pagalvojau, vėliau, tos moters vietoj aš irgi būčiau labai atsargus, jeigu siūlyčiau 100 eurų, nes visokie kandžiulnikai gali norėti uždirbti. Tiesa, vienu akies kraštu mačiau, kad vyras kažkaip švelniai žiūrėjo į mažulę, man dingtelėjo, kad jis gal ir būtų nieko prieš įsigyti naują katę. Ir tik už 100 eurų.
Taigi, Lambikas su iškraustytu tuliku, nauja mažulė ir Rūta, jau sunerimusi o ką dabar daryti. Juk neišneši dabar tos katės į kiemą. Ėmiausi paskutinės priemonės - lietui pliaupiant, paėmiau mažulę į užantį ir nuėjau generolo Capiaumont gatve žemyn, iki kačių karalienės. Cokoliniame aukšte ji gyvena su ne viena ir ne dviem katėm, matydavau, kaip aplink jos tą langą trinasi mažulės. Pabeldžiau į langą ir broken prancūzų paklausiau - ponia, radau nedidelę katę, ar žinote kas ją galėjo pamesti. Ji išlindo pro duris, pamačiusi mažulę iškarto sučiulbėjo ma cherie ir paėmė mažulę, pasidėkojom vienas kitam ir palikau jai tą katę. Ėjau lietui lyjant atgal namo ir galvojau, kad jos veide nemačiau atpažinimo momento, pamačius katę, bet jai, kaip kačių karalienei, turbūt nebuvo itin svarbu ar čia jos katė ar ne jos, ji gi kačių deivė, visas priima. Kaip ten bebūtų, palikau ir reikalas buvo išspręstas.
Sekančios dienos vakarą, prie įėjimo stovint, žiūriu, nauja mažulė pritipeno ir pradėjo apie kojas trintis ir murkti. Žiūriu į uodegą -  kita, ne vakarykštė mažulė. Ir iškarto pagalvojau, mhm, gal su šita Lambikui geriau sektųsi?

Dabar gana dažnai pamatau šaligatviu pratipenančias mažules, jau nebegalvoju, kad jos pasimetusios ir reikalingos pagalbos. Tiesiog tap eina gyvenimas Etterbeek'e.