2012 m. vasario 16 d., ketvirtadienis

vasario 16

Šiandien katinas ryte privarė į vonią, pamačiau, švieži sodri salotinė balutė. Pamurgdžiau paauklėjau, bet palikau esminį darbą patronui. Pagalvojau, kai išsimiegos, tai užsiims katinu rimtai. Kiekvienas žinom savo vietą gentyje. Tik neįvertinau, kad tas katmyžis taip trenks savo kvapu, kad patronas pabus iš miegų ir ieškos kvapo šaltinio arčiau nei vonia. Žodžiu, pakišau katiną ir pasmirdinau apartamentus. Tai vyko vasario 16 dieną, kai būrelis džentelmenų ir nė vienos moters Vilniuje prieš 94 metus pasirašė Lietuvos nepriklausomybės aktą.
Ta proga pasisakiau kolegai Christos, tai jis klausė - "turbūt nuo rusų?". Iš kart pasakiau, kad taip, bet paskui sekundę pamasčiau ir supratau, kad ne, taigi, vokiečiai tuo metu buvo ant Lietuvos. Ai, sakau, Christos, neramūs laikai buvo, frontas slankiojosi, kartais žmogus užsimiršti kas konkrečiai kuriuo metu buvo.

o štai vakar išsinuomavau stovėjimo vietą. Ne sau, automobiliui. Ponas De Murk, savininkas, labai malonus pagyvenęs vyriškis, sakė "Voilavoilavoila", štai sutartėlė, štai parašiukas, laukiam pinigiukų. Labai malonus. Savininkas kelių stovėjimo aikštelių mūsų gatvėje. (Nepatikėsi kiek Briuselio gatvės slepia vidujinių erdvių, atrodo siauras namukas,  aklinų vartų bromelis, o jame, didelė stovėjimo aikštelė).
Ir susikalbėjom puikiausiai. Aš jam sakiau "aš žinau, esu daryti sutartis prieš tai, principiniai dalykai, sutarta, sutarta, gerai, gerai, perfecto perfecto". Ponas De Murk, pradžioje kalbėjo tik prancūziškai, bet paskui ir jis perėjo į savotišką mišinį "pasukat automobilį, back, atsargiai, siena yra close, jums rytoj sugrąžinsiu pinigus, tomorrow, ok, voiliavoilavoila, good". Žodžiu, abu dėjom pastangų ir žengėm toliau nei įprastai. Tai ir yra tobulėjimas.
Negana to, dar kepiau bulvinius blynus. Nes turbūt pataisė man nuotaiką ponas De Murk.

vasario 14 klausiausi meilės muzikos. Vienu momentu mane pagavo minčių srautas, ir pajutau kaip galvoju - "kada nors būsiu senas, ir kai manęs širdis paklaus - kur nori sugrįžti, neturėsiu tokios vietos".
Šiek tiek susigraudinau ir pradėjau žiūrėti  į priešais sėdinčio vyriškio marškinių apykaklę.

1 komentaras: