Vasara pro smegenų tinklainę prasikošia greitai. Taip jau būna, ir nieko čia nepadarysi.
Ir nieko doro iš tos vasaros žmogus nesitiki, apima viduržemiška manjana ir stingulys. O iki projektų kaip valingų veiklų (taip apsibrėžiau pavasarį savo tuometinį nusiteikimą), tai apskritai toli pasidaro.
Kaip šiandien atsimenu, prieš mėnesiuką bandžiau atlikti kasrytinį pasirąžymą ir pasilenkus pasiekti kojų pirštus nudiegė nugaros kairėje, maždaug juosmens srityje. Ir dabar šis diegulys yra mano neatskiriamas draugas.
Visgi neapleidžia jausmas, kad reiktų tiesiog kažkokį mygtuką nugaroje paspausti ir diegimas liautųsi. Spaudau spaudau ir nepataikau.
Pasiilgau kilogramų kontrolės, kovos su automobiliu, XIX amžiaus Lietuvos virėjos šedevrų ir kitų įvairių darbinių būsenų. Atrodo, kibsiu į kažką, turbūt gyvenimą, ir diskopatiją kaip ranka nuims.
Pabandom.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą